NETIKĖTAS PYKTIS

          Ar jums kartais būna, kad nei iš šio, nei iš to supykstate ant žmogaus? Atrodo, jis nieko blogo nepasakė, bet vis tiek Jums dingsta nuotaika? Arba kažką pasako juokaudamas, tu tai supranti, bet vis tiek supyksti? Netgi labai supyksti... Ar dėl kažkokio menkniekio, pvz., dėl ne tokiu tonu pasakyto žodžio?  Ar Jūs dėl tokių dalykų susipykstat su savo antrąja puse? O gal tik man taip? Gal tai reiškia, kad mūsų santykiai nėra jau tokie tvirti, kaip atrodo? Gal reikėtų dėl to susimąstyti? O gaaal... tai normalu merginoms? Tie nuolatiniai hormonų svyravimai ir panašiai. Gal tai kažkiek pateisina merginas? O kaip tada dėl tokių vaikinų?

        Beje, manot pykčiai labai kenkia santykiams ar kartais truputį jie "sveika"? O kaip dėl "pertraukų" santykių metu? Ar dar įmanoma laiminnga, visavertė draugystė po tokių pertraukų? ;)